laužyti

laužyti
láužyti, -o, -ė tr. K, J; R 1. iter. laužti 1: Mūsų atominis ledlaužis „Leninas“ laužys ne tik vandenynų ledus, bet ir „šaltojo karo“ ledus (sov.) sp. Šalna šalo žiedužius žiedužius, vėtružė laužė šakužes JD373. Ei, laužė laužė lendrių skietužį JV858. Ai, dildo laužo aukso žiedelį jovaro milinėlis JV771. Sunkūs darbeliai rankeles laužo, rūstūs žodeliai širdelę graužia Vrn. Kad [pamotė] vilko marškinužėliais, laužė (smarkiai lankstė) mano rankeles JD566. ^ Šilima kaulų nelaužo VP44, Prk, Rm, Bgs, Ds. Aukštą medį visi laužo LTR(Rk). Niauzgia kaip katinas, uodegą laužomas J.Jabl. Geras amatas pečių nelaužo PPr35. Badas ir geležį laužo LTR. | refl.: Sunkus buvo vežimas, reikėjo su ratais po miškus láužytis Ėr. 2. N linus minti: Minu, laužau linus SD147. Popirm išdžiovys, pask mintuvais gniuždys, láužys [linus] Rmč. 3. skinti, skabyti: Lakštus [buroklapių] laužyti N. Láužom bulves (skabom atžalas), reiks sėti Plng. 4. spaustuvinį rinkinį iš skilčių dėstyti puslapiais. 5. smarkiai gelti, skaudėti: Nors gerai apsiklojo kailiniais, bet ilgai buvo šalta, krėtė jį ir laužė kaulus V.Krėv. Gal prieš oro atmainą taip kaulus laužo Užp. Skausmai mėtosi visame kūne: įpuls į vieną ranką – laužo laužo Pt. Drūčiai persigandau, i pradėjo láužyt dantis Jrb. Matyt, lietaus bus, strėnas laužo . Motinai nebelaužė stuburkaulio, ji išsitiesė, ilga, stilbi P.Cvir.skaudinti: Kad šaltis ma[n] kūną laužo, susikurčiau didį laužą JD383. Sunkūs darbeliai rankeles láužo, rūstūs žodeliai širdelę spaudžia (d.) Str. Tėvas vos bepavilko reumatizmo laužomas kojas J.Avyž. Laužė Eglę kančia, sielvartinga dalia S.Nėr. Ligos ateit ant mūsų negirdėtos, laužo gumbės, niežai ir žaizdos piktos 427. ^ Darbas kuprą laužo LTR(Srj). 6. versti, griauti, ardyti: Láužyt namus vienas pamėgink Azr. Bėgdamas [Nemunas] krokia, butus žvejų laužo A1884,279. 7. prk. nesilaikyti, nepripažinti, atmesti ką priimtą, nusistovėjusį, griauti, naikinti: Romantikai, laužydami senas sustingusias formas, davė laisvę jausmui ir vaizduotei . Šis judėjimas laužo senąsias pažiūras į techniką sp. Duktė, kiek man teko patirti, atkakliai laužo tėvo užsispyrimą ir tradicijas V.Myk-Put. Bandė laužyti taip labai mums reikalingą vienybę . Ką žadėjau, tą padarysiu, savo žodžio neláužysiu Rm. Kunigaikštis karalių kursto laužyt duotą žodį B.Sruog. 8. refl. varžytis, gėdytis, vangstytis: Nėr čia ko láužytis, mergele! Al. Ko čia láužais?! Dr. Nėr ko čia laužytis, sakyk tiesą . 9. mokyti, pratinti: Žmones į antrą galą kaip jaučius laužo ST85.refl. labai stengtis: Nesiláužyk, čia vienas nieko nepadarysi Sb. 10. refl. tąsytis, blaškytis (sergant): Kūdikis rėkia, laužos visą parą LTR(). 11. refl. Klt, Vlk šokinėti, karstytis (apie dar nepasibėgusią karvę): Žebukė láužos (šokinėja ant kitų karvių) – vesim pri buliaus Rs. Neleisk žalosios su karvėm, kad nesiláužytų . 12. iškreipti (žodžius), ne taip tarti, kaip kiti: Mas senoviškai šnekam, o vaikai jau láužo kalbą Krš. Ans nemoka žemaitiškai, láužo biškį Vgr.
◊ gálvą láužyti įtemptai galvoti, spręsti ką nors: Galvojo, laužė sau galvą Benediktas ir žingsniu važiavo namo A.Vien. Ilgai karalius laužė galvą, pagaliau sugalvojo, kaip nuo jo atsikratyti J.Balč. Su tais uždaviniais tas mūs vaikas kiek láužo gálvą, na, neišmoksta, ir gana Vlkv. Pradžia galvą laužo (verčia galvoti) IV515.
kanapès láužyti Dv toks žaidimas.
káulus láužyti labai spaustis, kur veržiantis: Prie durų baisiai kaulus laužė Jnš.
liežùvį láužyti sunkiai tarti, svetima kalba kalbėti: Tarp savęs svetimšaliai laužė liežuvį mums nesuprantama kalba .
ragùs láužyti kieno nors išdidumą, puikybę stengtis įveikti: Jei dar taip ilgiau neklausysi, vis tiek láužysiu ragùs Grž. Bet aš bijau ir tų draugų, kuriems nelaužė nieks ragų Mair. Vaikui ragaĩ ir láužomi auga Ds.
rankàs láužyti grąžyti iš skausmo rankas, sielvartą kęsti: Tik Zubrys vienas netylėjo, baltas rankas laužė V.Krėv. Ėjo mergužėlė per dvarą verkdama, rankas laužydama TD28. Labiausia verkė jauna mergelė, po sodą vaikščiodama, rankeles laužydama Tvr. Nelaimingos motinos laužė savo rankas, aimanavo ir balsu verkė . Ir sielvarte baisiam tu laužysi rankas S.Nėr. Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas kad laužo užrūstintas vėjas Mair. Išėjo motulė ant didžio dvarelio, senas rankas laužydama, ašaras liedama KrvD9.
šónus láužyti stengtis įveikti, nugalėti: Kas darbininkų klasei laužo šonus, tas mano priešas, žinomas ir senas V.Mont.
\ laužyti; aplaužyti; atlaužyti; įlaužyti; išlaužyti; nulaužyti; palaužyti; parlaužyti; perlaužyti; pralaužyti; prilaužyti; sulaužyti; užlaužyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • laužyti — láužyti vksm. Kai̇̃p čia dabar̃ láužai liežùvį? …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • laužinti — 2 laužinti, ina, ino 1. cur. laužyti 1: Laužink virbus ir mesdink ant ugnies J. 2. žr. laužyti 1: Vėtra šakas laužina, iš pašaknių judina (d.) Vlk. 3. refl. žr. laužyti 9 (refl.): Mun daugybos lentelė būs sunkiai, teip reiks laužinties Yl …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • veltui — véltui prv. Véltui gálvą láužyti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • aplaužyti — tr. K, Š; SD198 1. dalį ar didumą nulaužioti: Šakų didumą aplaužiau J. Ant stalo guli aplaužytas duonos kepalėlis rš. Mostagavo rankomis kaip aplaužytas malūnas sparnais rš. | refl. K. 2. aplamdyti, apveikti: Drąsiai gynėsi žmonės tos šalies, bet …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apmirti — apmir̃ti, apmìršta, àpmirė; SD204, R128 1. intr. K pasidaryti beveik negyvam, pusiau mirusiam: Keletą nedėlių pasirgusi, apmirė ir parbuvo mažne negyva keturias dienas M.Valanč. Boba kap žudėj[o] žiedą an piršto, tai ir àpmirė mergelė (ps.)… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atlaužyti — iter. atlaužti: Toj lovelėj gul žalnierelis. Visas baisiai sušaudytas, kojos, rankos atlaužytos KlpD113. laužyti; aplaužyti; atlaužyti; įlaužyti; išlaužyti; nulaužyti; palaužyti; parlaužyti; perlaužyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • braukti — braũkti, ia, ė 1. tr., intr. lengvai spaudžiant traukti kuo per ką: Braũkia su pirštu per stalą, ar dulkių nėr Jnšk. Braukiau su kepure par varpas, norėjau pamatyti, ar jau pjautini rugiai Šv. Ranka per veidą braũkti K. Plaukus priešais… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dralyti — ×drãlyti, ija ( yja), ijo ( yjo) (sl.) 1. tr. Ll draskyti, plėšyti, laužyti, naikinti: Tvoros, drabužio nedrãlyk, t. y. nedraskyk J. Tokie tik drabužiam drãlyti tinka Rk. 2. intr. prk. godžiai valgyti: Gerai dralijat, kad tiek suvalgėt Krk. 3 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • driokoti — driõkoti, oja, ojo tr. draskyti, plėšti, laužyti, mindžioti, trypti: Iškada driõkoti varpos Sb. Nedriõkok ievų: gražiai raškyk Kp. Karvės labai ganyklą driõkoja Vdk. ║ siaubti: Leisti driõkoti miestą BŽ330 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dėti — dėti, dẽda (dẽsti, dẽma, dėma, dėsti Zt), dėjo 1. tr. guldyti, statyti: Kam dedì puodą prie krašto, nuvirs Pn. Jau dẽda šaukštus ant stalo, tuoj pietūs Jnšk. Dėk kartį, vežimą veršim Ėr. Dėk į skrynią tą skepetaitę Gs. Ką tu dėsi po šonelių …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”